Septyni šventieji žmogaus kūnai
1. Fizinis kūnas
Fizinis kūnas sudaro įsikūnijimo pagrindą. Fiziniame lygmenyje kolektyvinė žmonijos atmintis yra saugoma mūsų DNR. Galutinis žmogaus evoliucijos tikslas – visiškas fizinio kūno susiliejimas su monadiniu kūnu, taip leidžiant formai susilieti su savo tikrąja esme. Tai atitinka 9-ąją iniciaciją, vadinamą Pašlovinimu, kuri bus aptarta šio Genų Rakto aprašymo pabaigoje.
Subtiliajame lygmenyje fizinis kūnas turi kopiją – eterinį kūną, kuriuo remiasi tikrosios sveikatos mokslas. Laikui bėgant fizinis kūnas pradeda vis tiksliau atspindėti jūsų astralinio kūno būseną ir jo emocijas.
2. Astralinis kūnas
Astralinis kūnas yra žmogaus auros sluoksnis, kuris surenka, saugo ir perduoda visas žmogaus emocijas ir troškimus – nuo žemiausių iki aukščiausių. Astraliniame kūne malonumas ir skausmas atsispindi kaip vibraciniai dažniai, faktiškai padalijantys astralinį planą į pragaro ir rojaus sferas. Astralinis kūnas yra aktyviausias miego metu, kai sapnuose analizuoja jūsų dienos siekius.
Kaip sluoksnis, esantis iškart po fiziniu ir eteriniu kūnais, astralinis kūnas daro didžiulę įtaką jūsų sveikatai. Po mirties astralinis kūnas tiesiogiai susiduria su tikrąja kiekvieno emocinio impulso prigimtimi, kurią turėjote gyvendami fiziniame kūne.
3. Mentalinis kūnas
Mentalinis kūnas egzistuoja aukštesniais dažniais nei emocijos ir yra paremtas mąstymu. Jį stipriai veikia kolektyvinis visos žmonijos mentalinis kūnas. Dėl to atsiranda polinkis mintimis grįžti prie nepatenkintų astralinio kūno troškimų.
Jeigu jūsų mintys nukreiptos į aukštesnius impulsus, mentalinis kūnas palaipsniui išsilaisvina iš astralinio kūno įtakos ir įgauna daugiau galios. Mentalinis kūnas taip pat gali būti naudojamas žemesniojo sąmoningumo tam, kad slopintų natūralius astralinio kūno impulsus, o tai gali sukelti sveikatos problemų visuose lygmenyse.
4. Kauzalinis kūnas
Kauzalinis kūnas kartais prilyginamas sielai. Jis atitinka fizinį kūną, tačiau aukštesniame lygmenyje. Kauzalinis kūnas saugo sukauptą žmogaus sielos gerą valią kaip šviesos parašą. Šis tiksliai suderintas apvalkalas formuoja visų aukšto dažnio minčių, žodžių ir veiksmų, inicijuotų per daugybę mūsų įsikūnijimų, saugojimo centrą.
Po mirties trys žemieji kūnai suyra, ir tik tai, kas tyra ir nepažeista, yra pritraukiama ir išsaugoma kauzaliniame kūne. Kauzalinis kūnas reaguoja į aukštesnes vizijas ir archetipus, kurių neįmanoma aprašyti žodžiais, ir kartu tarnauja kaip perdavėjas trims žemesniems planams. Didėjant kauzalinio kūno skaidrumui, aukštesnieji kūnai gali per jį perduoti vis aukštesnius dažnius žemiesiems kūnams. Šia prasme kauzalinis kūnas yra tiltas tarp žemesnių ir aukštesnių planų.
5. Budinis kūnas
Budinis kūnas yra aukštesnė astralinio kūno oktava. Jis atveria grynąją Tiesą, kad žmonija ir visi žemiškieji planai iš tiesų yra vienas organizmas. Kai sąmonė visiškai įsitvirtina budiniame kūne, kauzalinis kūnas suyra ir persikūnijimas įprasta prasme nebėra reikalingas.
Būtent per budinį kūną žmonės turi prieigą prie visuotinės meilės ir aukščiausio ekstazės lauko, susijusio su nušvitimu. Tai atitinka trečiąją, moteriškąją Šventosios Trejybės sferą – Dieviškąjį veiksmą.
6. Atminis kūnas
Atminis kūnas yra aukštesnė mentalinio kūno oktava. Jis suteikia žmonėms prieigą prie aukštesnės evoliucijos, esančios už fizinio įsikūnijimo proceso ribų. Kol budinis kūnas per atjautą palaiko ryšį su žmonija, atminis kūnas atneša supratimą į kosminę Kristaus sąmonės sritį, tiesiogiai suliedamas jūsų sąmonę su Dieviškuoju Protu ir Širdimi – antruoju Šventosios Trejybės aspektu.
Per atminį kūną į pasaulį įteka didžiosios aukštesniojo įsikūnijimo srovės. Tai taip pat siddhi – stebuklingų dieviškų pasireiškimų – sfera.
7. Monadinis kūnas
Monadinis kūnas vargiai gali būti vadinamas kūnu įprasta šio žodžio prasme. Monada – tai nepalaužiama pirminė paties dieviškojo sąmoningumo esmė. Ji įeina į formų pasaulį per kauzalinį kūną, naudodama jį kaip kaukę nusileidimui į žemesniuosius pasaulius, ir atitinka pirmąjį Šventosios Trejybės aspektą – Dieviškąjį ketinimą.
Monadinis kūnas yra kiekviename atskirame atome visuose planuose, iki pat fizinio. Tačiau kol sąmonė neišauga iki atminio kūno lygmens, monadinis kūnas negali būti pilnai išreikštas. Jam pasireiškiant, monadinis kūnas sutankina atminį ir visus kitus kūnus kartu, atskleisdamas tikrąją dieviškąją esmę kaip sąmonę, esančią už suvokimo ribų.
Šiame etape kiekvienas iš trijų žemesniųjų kūnų – fizinis, astralinis ir mentalinis – yra sugeriamas atitinkamo aukšto dažnio ekvivalento – kauzalinio, budinio ir atminio kūnų, taip atskleidžiant tikrąją mistinę Trejybės prigimtį kaip trejybinę vienovę.
Karma ir reinkarnacija
Žmogaus karma ir reinkarnacijos procesas yra glaudžiai susiję su kolektyvine žmonijos patirtimi, įrašyta žmogaus DNR. Visų laikų žmonių mintys, žodžiai ir veiksmai sudaro bendrą pasaulinės karmos lauką, kuris yra saugomas ne tik subtiliuosiuose kūnuose, bet ir fiziškai – genetiniame kode.
Akashos laukas fiksuoja visas patirtis per septynis subtiliuosius kūnus, o šie įrašai materializuojasi žmogaus DNR. Būtent čia slypi vadinamoji pasaulinė žaizda – visų laikų kančių, neigiamų minčių, žodžių ir veiksmų visuma. Ši informacija žmogaus kūne egzistuoja kaip nekoduojanti DNR, dažnai vadinama „tyliąja“ arba „užslėpta“ genetine informacija.
Pagal kiekvieno žmogaus unikalų genetinį atspaudą tam tikri kolektyvinės žmonijos karmos aspektai tampa labiau išryškinti būtent jo DNR. Tai formuoja individualią karmą ir pagrindinį gyvenimo scenarijų – patirtis, iššūkius ir pamokas, su kuriomis žmogus susiduria šiame įsikūnijime.
Svarbu suprasti, kad aukštesnieji subtilieji kūnai, kurie išlieka per įsikūnijimus ir pereina per mirties patirtį, iš esmės yra paties Akashos lauko aspektai. Jie veikia tarsi atminties sluoksniai, kurie persidengia vienas su kitu vis aukštesniuose vibraciniuose lygmenyse. Kylant sąmonės dažniui, visi šie sluoksniai palaipsniui tirpsta, kol atsiveria vieningas sąmonės laukas.
Dėl šios priežasties reinkarnacija yra tik santykinė tiesa. Ji galioja kūnui ir tapatybei, kurioje tuo metu lokalizuojasi sąmonė. Aukštesniame lygmenyje nėra atskirų gyvenimų – yra vientisa sąmonės tėkmė, patirianti save per skirtingas formas.
Iš šios perspektyvos galime priartėti prie vieno esminių žmogaus kančios raktų: nesugebėjimo prisiimti atsakomybės už savo mintis, jausmus ir veiksmus. Gyvenimas kiekvienam suteikia būtent tokį genetinį ir karmų rinkinį, su kuriuo jis yra pajėgus susitvarkyti. Tačiau kai žmogus išduoda save, negerbia savo tiesos arba žemina kitus, jis pats prailgina savo kančios laiką.
Karma nėra bausmė – tai sąmonės mokymosi mechanizmas. Ji kviečia žmogų pabusti, prisiimti atsakomybę ir per sąmoningumą išlaisvinti save iš pasikartojančių skausmo modelių.
Šaltinis: "Geno key" Richard Radd.
